Rapsų mitai ir faktai


Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje auginti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) apskritai neleidžiama.

Tai – ne genetiškai modifikuoti, o selekcijos būdu išvesti rapsai. Selekcijos būdu eruko rūgštis buvo pakeista kita, žmogui naudinga oleino riebalų rūgštimi (~60 %), kuri taip garsina alyvuogių aliejų (78 %). Šie naudingi rapsai buvo išvesti 1970 m. Kanadoje.

Abu aliejai turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių. Bet pirmo spaudimo nerafinuotas alyvuogių aliejaus negalima kaitinti, nes jo degimo temperatūra labai maža.
Rapsų aliejus pranašesnis už alyvuogių aliejų dėl tobulo polinesočių Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių santykio (3:1). Juo santykis mažesnis, tuo aliejus palankesnis sveikatai. Omega-6 perteklius trukdo Omega-3 apykaitai organizme ir neleidžia jos įsisavinti. Alyvuogių aliejuje šis santykis yra (9:0).
Visa kita - skonio reikalas.

Ne, šis mitas kilo dėl pramonėje naudotų rapsų, kurie turėjo itin didelį kiekį šios rūgšties. 

Maistinis aliejus spaudžiamas iš tokių rapsų rūšių, kuriose eruko rūgšties nėra. Rapsų aliejuje yra dvi polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 (alfa-linoleno r.) ir omega-6 (linolo r.) bei mitybos specialistų labai gerai vertinama mononesočioji omega-9 rūgštis (oleino r.).

Tai yra nesočios riebalų rūgštys, kurios yra naudingos ir būtinos mūsų organizmui.

Omega-3 yra nepakeičiama, nes organizmas jos nepasigamina. Ji gerina širdies ir smegenų veiklą.

Omega-6 mažina cholesterolio kiekį, gerina odos, plaukų ir nagų išvaizdą. Omega-6 gauname ir su kitais produktais, todėl labai svarbus yra omega-6 ir omega-3 balansas. Tobula proporcija yra 3:1. Omega-9 reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Organizmas išskiria šios rūgšties, kai ima trūkti omega-3 ir omega-6.

Rafinuotas rapsų aliejus yra neutralaus skonio, todėl neužgožia jūsų gaminamo patiekalo. Kitaip tariant, maistas turės maisto, o ne aliejaus skonį. Aliejai yra rafinuojami tam, kad iš jų būtų išvalomos medžiagos, dėl kurių jų negalima būtų kaitinti.